Właściciel bloga: rugsti-shypsena
Didmiesčio dykumos po rūko skraiste, prarijusios mažų žmonių taip kruopščiai kurtą legolendinį pasaulį, pranašauja didybę.Lyg kibiras vandens ant skruzdėlyno - skęskit pagiežos ir nusivilimų kupini kandys. O aš dar šiek tiek pažaisiu Dievą, nes raganas senai ant aukuro paaukojot - tas pačias, meilės pranašauti ėjusias.
Gyvenimas teka sava vaga, nors drįsčiau sakyti, kad labiau svetima: kitų išmindžiota ir kreipiama. O tu mechaniškai leidiesi prievartaujamas, vaidini tavęs prašomas roles ir malonia fizionomija dar padėkoji, o pratrūkęs – atsiprašai, nes žinai, kad be kelrodžių žibintų aplamai pasimestum. Todėl geriau priešinga kryptim, nei niekur – tada pamiršti visą nepasitenkinimą ir nutrintais jausmais nuo veido bandai kažką išspausti – tikrą ar ne, bet kažką. Prikaustai save prie begalės filmų, kad nepamiršum kaip atrodo jausmai ir vieną po kito išgyveni lyg savo. Meilę, aistrą, netektį, siaubą, draugystę, nuolankumą, pyktį, kerštą, troškimą, troškulį, alkį, geismą, ekstazę ir daug kartų dar tą…
Tą vieną trumpą akimirką, kai širdys nustoja mušti. Ir vienintelis primuštas palieka tikėtjimas. Kai iš gilaus sopulio neberieda ašaros, tik esybė patvinsta sielvartu. Tą akimirką, kai mintyse nustoji šaukti jojo vardą, balsui atsižadėjus jo ir dar kitų raidžių. Kai užgęsta paskutinis noras tavo sielos žibalinėj lempoj..
Nepalikit nė akimirkos savęs be priežiūros, kad mintys lyg palaidi šunys nenugarmėtų į nežinios šaly.
-Ei, Drauguži. Eik šian. Šeimininkui vienam nejauku. – bešvilpaujant sielvarto sonatą svetimose noruose, karts nuo karto juos dar ir paspiriant.
Sako Nauji metai – nauji batai. Bet ar išties kažkas pasikeičia rodyklėj ir dar kartą apėjus celifbratą? Žmonės linkę tuo tikėti, mums reikia to atspirties taško – visiems: kryželiu paženklintiem, pavargusiems ir net mylimiesiams – naujos vilties, kad laukia šviesesni rytojai – gyvenimo pragiedruliai. Visgi pamirštam, kad Nauji metai tėra dar viena diena, diena kaip ir visos – jos visos tokios pat naujutėlės, šviežiai įpakuotos ir dar dulkių nespėtos nusėsti, bet nuo mūsų minčių jau pabėgusios.
Todėl Šiandien palinkėsiu, visiems: draugams, pažįstamiems ir svetimiems, kad kiekvieną dieną sutiktumėt kaip pirmą ir palydėtumėt kaip paskutinę, nes Gyvenimas vyksta šiandien. Ir neaimanuokit,…
