Karą buvau miške,
visur tylu ir ramu,
gal tai parko giluma...

Svajonėj buvau neviena,
Vaikščiojom rudens takais,
Girdėjom kaip lapai krito.
Ir šaltas lietutis lyjo,
O gal paukštukai dar čiulbėjo...

Juk tai buvo paskutinis,
paskutinis kartas,
kurį kažkada matėm..

Paskuj kažka išgirdau.
Mane lig kažkas kviestu
tarsi laikrodžio dūžis,
tada atsibudau,
bet esu viena..

Lubię to!