Sugniaužtas kupštis trenkias į sieną,
kaip tylus kraujas ištiškęs ant grindų.
Ir tamsoje sustingus į baimę.
mestas žvilgsnis į pakabina veidrodį,
į raudonas grindis ir sienas.
Kažkur taip gyliai pagieža draskė vidurius.
Ir nežinioj stovėjo viduramžiu pilis,
o dabar likęs tik pilkas ir kraupius vaizdus,
kuri mininti viduramžių pilis.
Ir delne suspaustas peilis,
braukė per randuota ranka.
Ir tyla nemokėjo jam užgyditi žaizduotos rankos.
Ir lyg jo motina sąžinė juoda,
draskė, kaip pikta pagieža jo gyslose ir mintyse.
It velnias atidaręs duobę,
ir lyg pastumtas į saldžiasias nuodėmes,
o paskyj lyg bejėgis ir pasimetęs vilkas staugs kapinėse..

 

Lubię to! 2