Norėčiau tam žmogui padėti, jeigu žinoma jis dar gyvas, bet mane labai gąsdina artėjantis vyriškas siluetas. Jis vis artinosi ir artinosi. Meluočiau jeigu sakyčiau, kad nebijau, aš panikoje buvau, bet stengiausi to neparodyti.

-Sustok! Dar vienas žingsnis ir aš tave taip pritalžysiu, jog net paeiti negalėsi.- stovėdama prieš jį su ištiesta beisbolo lazda tiesiog pyškinau žodžius. Vyriškis sustojo.

-O dabar nešk iš čia savo subinę ir kad daugiau man čia nebesirodytum, nes jeigu dar kartą čia tave pamatysiu ar tavo nugriuvusį draugužį aš iš karto kviesiu policiją ir patikėk manim tavęs niekas nepasigailės.-Matau tik tiek, kad siluetas tolsta ir kartu su savimi nusitempė be sąmonės gulinti vyrą. Ir, ką aš sau maniau... savo poelgiu tikrai nesididžiuoju, nes čia tikrai ne tokia vieta, kad galėtum reikštis labai. Arba tie vaikinai tikrai daugiau čia neberyš, arba atsives daugiau savo draugelių ir mane užmuš. Aš esu įsitikinusi, kad tie vaikinai iš gaujos kokios, nes gulintis be sąmonės vaikinas buvo akivaizdžiai iš gaujos :plikas, ir visas tatuiruotas. Kokia aš kvaila. Vis keikiau save ir ėjau į vidų. Užgesinau šviesas visur ir užrakinau barą. Dar kartą patikrinau ar tikrai gerai užrakinau ir ėjau namų link. Ashley gyvena per du bendrabučius nuo manęs, tad visad namo eidavome kartu, bet ji susirgo, todėl dvi artimiausias savaites teks dirbti vienai ir vakarais namo eiti. Toks jausmas lyg kažkas mane sektu, atsisukau, na kaip ir niekas už nugaros neina. Namai jau visai arti. Aš turbūt jau visai išprotėjau, nes pradėjau girdėti žingsnius už savęs. Kokia aš kvailė.. reikėjo man iš karto bėgti atgal į barą kai pamačiau tą gulintį vyrą ir tada būtų buvę viskas gerai, ir mano pasąmonė neišsigalvotų nebūtų dalykų. Štai ir mano daugiabutis. Greitai įbėgau į laiptinę ir uždariau duris. Šis pastatas skiriasi nuo kitų daugiabučiu tuo, kad jis tik dviejų aukštų ir jame yra tik keturi butai per abu aukštus, įėjus į vidų yra plati erdvė, kaip viešbutyje. Tą erdvę galima pavadinti kaip fojė, dešinėje pirmos durys yra mano buto. Savo namuose visur užtraukiau užuolaidas, pasileidau muziką ir nuėjus į virtuvę įsipyliau raudono vyno. Likusi savaitės pusė praėjo nieko įprastai apart to, kad visada jaučiausi stebima.

Šiandien atsikėliau su mintimi, kad kai Ashley pasveiks turėčiau pasiimti savaitę atostogų. Keista, bet šiandien man gera nuotaika, pakeliui į darbą stabtelėjau prie kioskelio ir pasiėmiau išsinešimui kavos ir riestainį. Atidariau barą. Pirmas klientas atėjo Gary, o jam išpasakos, mano nelaimei, vaikinas, bet ne bet koks, o iš gaujos ir meksikietis. Ne ne ne.. blogai dabar jis atbaidys visus klientus.

-Sveikas bičiuli, to paties kaip visada?.-pasiteiravau Gario ir jis kaip visada linktelėjo. Krapštausi, stengiuosi kuo ilgiau užgaišti ir suteikti progą pasišalinti tam meksikiečiui kol dar nepriėjau. Jaučiau kaip jis stebi kiekvieną mano judesį ,deja, kad ir kiek besistengčiau užgaišti laiko jis kaip sėdėjo taip ir tebesėdi. Atėjo laikas ir jį aptarnauti.

-Ko pageidausite pone?.- nuleidus akis pasiteiravau meksikiečio. Nežiūrėjau į jį, nes nenorėjau jokių problemų ir taip daro eiliniai žmonės, kurie pasitaiko jų kelyje.

-Alaus.

Aš jaučiau kaip jo akys smelkiasi į mane. Visą dieną žmonių buvo mažai, nes įėję pamatydavo tą vyrą ir nenorėdami prisidaryti problemų tiesiog išeidavo, visi per atstumą nuo jo sėdėjo, o ir atsigręžti į jo pusę niekas nedrįso- tarp jų ir aš. Jis taip nuo ryto ir prasėdėjo gurkšnodamas tą patį alų bokale, kurį ryte ir daviau. Jis tiesiog sėdėjo ir žiūrėjo į mane nenusukdamas žvilgsnio visą laiką. Pradėjau bijoti, nes paskutinis klientas be jo jau atsistojo išeiti. Aš tiesiog nesuprantu to žmogaus sėdėjimo čia tikslo. Įkvėpiau ir iškvėpiau prieš prieinant prie jo.

-Pone, baras jau užsidaro.- vis dar nežiūrėdama į vyrą pasakiau. Aš tikėjausi, kad jis nieko nesakęs tiesiog atsistos ir išeis.

-Pažiūrėk į mane.-rimtu tonu pasakė. Aš tiesiog sustingau vietoje ir nežinau, ką daryti. Jeigu pasižiūrėsiu tikrai pasigailėsiu, o to nenoriu, bet ir į jo liepimą pažiūrėti irgi negaliu nereaguoti. Aš turbūt tylėdama stoviu jau gal kokias dešimt minučių.

-Pone, aš turiu jūsų paprašyti, kad išeitumėte iš .-vis dar nuleidusi akis pažiūrėjau.

-PAŽIŪRĖK MAN Į AKIS!.- nespėjus man pabaigti sakinio jis vėl pasakė tą patį ir šį kartą jis jau rėkia, ir net atsistoja iš savo vietos. Aš krūptelėjau. Lėtai pakėliau akis į jį ir nužvelgiau jį. Oda įdegusi kaip ir sakiau meksikietis, plaukai visiškai juodi, sukelti į viršų, šonai apskutinėti, kaip ir šiuolaikinių vaikinų šukuosenos. Akys juodos juodos, atrodo lyg sielos neturėtu. Labai daug tatuiruočių, ant kaktos kažkokie skaičiai, dešinėje akies pusėje po akim lašelis, iš kairės pusės šone akies trys taškai, rankos visos taip pat ištatuiruotos visos. Mano žvilgsnis truko tik kokias dešimt sekundžių, nes ir vėl nuleidau akis. Jis griebė mano ranką ir...

Lubię to! 2