Dabar suprantu, kad visa drama nesibaigia tada, kai baigiasi Jo ir Jos draugystė. Ji net neprasideda, kai Ji verkia, gyvena įskaudinta širdim, ir galvoja apie mirtį. Drama nepasibaigia, net tada, kai ji pasikeičia, tampa kitokia, pasikėlusia, beširde mergina kaip rašoma kiekvienoje istorijoje. Drama tik prasideda nuo to, kai meilė tarp judviejų baigiasi, baigiasi draugystė, bet vis tiek jį myli. Nuo to, kad bendrauji kaip draugais, bet turėdama drąsos, tu negali pasakyti visko.

Taip nutinka daugeliui. Ir aš taip gyvenu. Gyvenu labai ilgai. Juk viskas nepasibaigia ta fraze : aš jį pamiršau. Tu gali meluoti draugams, aplinkiniams, Jam, netgi sau, bet savo širdžiai tu nepameluosi. Vis tiek ji suspurda išgirdus jo vardą, juoko, balsą, o ką kalbėti apie vien tik tau pasakytą : Labas.

Ir whatever, čia tik mano nuomonė, bet baikit merginos vien tik paliktos rašyti kaip jum sunku. Po to jūs pasikeitėt ir žaidžiat kitų jausmais. O jūs nemanot, kad tie kiti, kada nors žais ir jūsų jausmais? Jie taps tokie panašūs į tą, dėl kurio jūs tokios virtot. Geriausias būdas išgyti nuo skausmo, yra stiprybė. Begalinis nuoširdumas. Bet tam reiks ryžto. Ryžto viską įgyventinti. Bet prisiminkit : jokio keršto. Juk turit būti pavyzdys. Pavyzdys, kad jokios dramos nepakeis gyvenimo, kuris taip puikiai ėjosi. Dabar mes visi mirštame ir nuobodulio, verkiame koks mūsų gyvenimas yra blogas ir kokie mes įskaudinti.

Bet, kaip praeis kažkiek laiko, kai suaugsim, visi išsiskirstysim, ir tada pagalvosim : kaip buvo gerai visiems kartu. Kaip buvo gerai susitikti kartu su draugais, pasikalbėti, pasijuokti. Vertinkit tai ką turim šiandien, ir apie jokią ateitį negalvokim. Gyvenkim šiandiena, išmokim vertinti ką turim, mokykimės iš savo klaidų, ir kurkimės sau tobulą gyvenimą!

P.S. gal ir nesuprasit mano rašliavų, bet ačiū už dėmesį. Nepriimkit visko už gryną pinigą, čia tik mano nuomonė, ir kiekvienas ją suprasti gali kitaip. :)

Gerų naujų metų, ir siekit savo siekių, mielieji. J

Labos. :*

Lubię to! 5