Žinojau, kad kiekvienas mes savo gyvenimo kelią renkamės atskirai, bet nenumaniau, kad tavo gyvenimo kelias bus be manęs. Tą akimirką kai stovėjau prieš tave, nesitikėjau, kad jau labai greitai turėsiu nuo tavęs nutolti, bet ne minutei, dienai ir ne dviems. Nutolti visam laikui...
Tavo gyvenime manęs nėra, o kaip man tave išbraukti iš savojo? Kaip užmiršti tą laiką kai buvai šalia? Kaip nustoti laukti ryto kada atsibusiu ne su ašaromis akyse, ne su mintimis apie tave. Kaip išmokti tiesiog gyventi be tavęs?

Kur einu ten tu...Ten kur tavęs nėra aš vis tiek matau tave. Praėjo tiek mažai laiko, o aš jau taip pasiilgau tavęs, nedvejodama bėgčiau pas tave. Žinau, kad klaidos retai kada būna ištaisomos, o išsiskyrę žmonės retai kada vienas pas kitą besugrįžta, bet aš vis dar tikiu ir nenoriu, kad tas tikėjimas nutrūktų. Nenoriu! Atrodo jeigu pamiršiu prisiminimus apie tave, jeigu paleisiu praeitį, paleisiu ir visą pasaulį.

Man skauda galvoti apie tave, skauda kaskart matyti tave, man skauda nuo tavojo buvimo šalia manęs, nes net tada kai tu taip arti manęs tu vis tiek ne mano.
Tapai man kažkuo kas dar stipriau nei auksas žiba.
Nors galiu pasidžiaugti sapne tu kiekvieną naktį aplankai mane, kartais bijau laukti kitos nakties nes galiu nesulaukti tavojo apsilankymo manajame sapne.

Manasis tikėjimas dar ilgai bus su manimi, žinok tik viena, jeigu manęs pasiilgsi – vėjas mano kvapą Tau atneš... <3

Lubię to! 12