Ir jei tu pasiilgai namų
duok savo ranką, aš ją palaikysiu —

—
Kai nesumoju ką pasakyti – einu virti arbatos. Paskui pargriūnu ant lovos, susiriečiu ant storo, karamelės atspalvio pledo, o pakėlusi akis matau, jog pro langą šmėsčioja medžių šakos be pumpurų, tada pagalvoju : „Koks gražus ruduo“ – ir šypsausi į abu žandus.

Pastaruoju metu išties sunku kažką pasakyti, regis, kalbėti mokausi iš pradžių, ir vienintelis žodis, švelniai nuslystantis gomuriu, o paskui ir veiksmuose atsispindintis – „nežinau“.

nežinau
nežinau
nežinau
—
Galvoju : pakviesiu tąanąiraną kur nors : kur šurmuliuoja žmonės, skamba keista muzika, ties dvylikta valanda ant baro atsiranda tuščios peleninės; o paskui dar kartą pagalvoju : jei tyliaityliaityliai kalbėsiu arba tyliaityliaityliai nekalbėsiu, kas bus tadar? — ir žmonių sąrašas susiaurėja ties manimi. a k
—
„ Tu ne Dievas, Hausai. Tu tik dar vienas sutrikęs žmogus, kuriam reikia gyventi toliau. „
(2011 10 26)

p.s.
- ne, ne mugėn keliausiu, o į pasaulio kraštą. —

Lubię to! 11