Vis į rankas pakliūva tekstai, kuriuos turiu iššifruoti : simboliai, įvaizdžiai, emocijos, istorijos kontekstas, gestai; o tekstai - taupūs, gražūs savo paprastumu, emocija ir kažkokia (vos ne) metafizine energija. Dabar - aš pati pakliuvau sau į rankas, todėl šifruoju save : gestai, mimikos raukšlelės aplink akis („Tavo antakiai kitokie, tai, kai tu šypsais, atrodai kaip gerietis iš filmuko"), žodžiai, išsprūstantys iš po šaliku apviniotų lūpų, žmonės, it įelektrinta virgulė, besisukantys ratu aplink mane, kartu su neparašytais tekstais ir vakarai - dienos praleistos ten, iš kur norisi išeiti pasišvilpaujant.

(Gruodžio 1, du tūkstančiai vienuoliktieji metai : Devyni plius viena kėdė - gruodžio antrosios skaitymai, Naisių Vasaros Teatro aktoriai ir režisierė, skaitanti keturis puslapius primargintus mano kūrybos. Puslankiu sudėtos kėdės, aktoriai atsistoję už nugarų, it sargybiniai ir nėmaž nesuvaidintos emocijos. Niekada gyvenime dar nesijaučiau tokia svarbi.

Sutrinku, kai manęs paklausia : „Germante, o kodėl tavo tokie sunkūs/sudėtingi tekstai skaityti?", nes buvau pažadėjusi sau, kad nerašysiu tol, kol neišmoksiu rašyti.

Lapkričio 30, du tūkstančiai vienuoliktieji metai : sapnų ir metamorfozių pilnas vakaras su A. K. kūryba, varijuojančiais pokalbiais su E. M. bei latte su trupučiu cinamono ant viršaus „Kišenėje".)

Nesinori prisikalbėti, bet gyvenu įvairiai. Net kolekcionuoti pradėjau linkėjimus; vienas populiariausių mano kolekcijoje : „Viskas bus gerai". - -

***
Lyja. Atidariau langą prieš miegą ir nuščiuvau : telkšo balos ant kelio ir sugeria pavienias švieseles, atsispindinčias pro neužtrauktus kaimynų langus. Šviesos tiek daug, jog jei norėtum įtikėti, kad būtent į šią balą įkrito žvaigždė su t a v o noru - neliktų tuščios vietos dvejonei.

Vis dažniau mane pavadina „bibliotekininke" : namie, draugų kompanijoje, net begurkšnojant „latte", greta sėdintis vyriškis kreipėsi : „O jūs turbūt bibliotekininkė?" Ir visus kažkodėl tai labai linksmina.
- - -

Lubię to! 11