Po atskirus miesto kampus išsibarstę jauni žmonės su dideliais, netaisyklingos formos paltais, užgožiančiais juos pačius. Jųjų paltų pečiai nutįsę netaisyklinga trajektorija, palei horizontą, kertantį miestą, kuris išsišakojęs ties Vilniaus ir Aušros alėjos gatvėmis. Tie žmonės – jaunuoliai – tokie atsainūs, kiek romantiškai atsiskyrę ir šiek tiek maištingi, pilnomis kišenėmis kniedžių, žiogelių ir švento tikėjimo, kad pasaulio pabaigos nebus. (ir iš kažkur išsprūsta eilutė: „<...> dieve kaip buvo gražu!”) - - -

Akimis seku kiekvieną, kuris kažkada priminė mane, kažkuriuo brendimo laikotarpiu, kai maištauti padėjo Haris Poteris ir neplautos kojinės ant supamos kėdės, po treniginėmis kelnėmis pakavotos. Burnoje lieka saldu saldu, nors jie skaito (iš naujo) Kamiu, Keruaką ir klejoja su Murakami kišenėje (o Mačerniu burnoje). Nepamenu, ar mes visi tokie banalūs buvom anksčiau. ---
Skaitau mažiau, nei kad nors anksčiau (išskyrus vasaras), o akis perštėti pradėjo tik dabar, įspusėjus (bet koks žodis). Nesu įsitikinusi, ar blogos manieros kenkia regėjimui, ar aš tiesiog naikinuosi iš vidaus, savąjį Doriano Grėjaus paveikslą slėpdama po kažkuriuo plaučiu, krūtinės ląstos grotomis.
Aš tikrai nesu blogas žmogus, bet mano demonai kerštauja man naktimis ir reikalauja obuolių naktipiečiams.

-- -----
(Nuotraukos šaltinia: http://weheartit.com/entry/23934835)

Lubię to! 15