Keista : nepraėjo dar nė savaitė,
o knygos viršelis susilamdė, puslapiai – atspuro. Raminu save, jog tai tik dėl
to, kad per daug stipriai esu įsikibusi į knygą ir vis tempiuosi ją visur,
pačiomis įvairiausiomis kryptimis : virtuvė – koridorius – miegamasis – virtuvė
– salionas – miegamasis - pavėsinė lauke – suoliukas – virtuvė. Maloniai keista atrasti Vytautą Kernagį. (
2011 08 10 )
- - -
Dabar, neskubėdama pridedu : maloniausia ir užvis keisčiausia yra kaskart atradinėti save ir – praradinėti (ne p r a r a s t i),
juolab, kai manai, jog nebuvo čia nei
ko prarasti, nei ko pamesti.
Galbūt, nebuvo ir manęs čia pat. ---
Atostogauju : nauji, k e i s t isavo šiluma ir geranoriškumu žmonės, pakalnės ir dviračių takeliai
nubarstyti riešutais, mažas baltas namelis kažkur aukštumos papėdėje – kai
stipriai lyja – jo net nesimato! – Mama, it katė susirangiusi fotelyje prie
lango ir čepsianti, besigardžiuojanti
obuoliu; močiutė, griaužianti bedante
burna sausainį „Tuc- Tuc“ ir užsigerianti mineraliniu vandeniu. Ir aš –
basomis kojomis šmirinėdama, skaitanti vis
dar knygą apie Vytautą Kernagį, persilaužiusi ir išraudojusi, iškūkčiojusi visus nerimus, baimes, nuogąstavimus,
nepasitikėjimus sau į rieškučias, vakarais valganti per sūrią picą su spageti kartu su mama, palaikanti kompaniją, kol
ji rūko ir geria kavą, apsvaigusia galva nuo stiklinės vokiško vyno, besidairanti balkone į kaimynus ir
besimatuojanti batus, skirtus broliui. Dieve...
kaip buvo baisu! - - -
Man čia gera : pusryčiauju su mama, žolę griebiu – irgi su mama, kavą gerdama
palaikau kompaniją – irgi mamai, o būdama kažkokioje keistoje gimtadienio
šventėje, bandau pasikvieti mamą paimdama ją už rankos : visi šypsosi taip
gražiai – akimis ir nereikia jau
nieko pridurti. - - -
Beveik ištesėjau pažadus duotus sau : kava, Mykolatis, Kernagis, mama, teta
Asta, Mona, Halio – ištartas
pardavėjai ir labai skanūs ledai mažame indelyje su mažais šokolado taškeliais. Tad – ruošiuosi studentauti
ir galvoju, kokią vaisinę arbatą pirkti. O mama ir vėl juokiasi iš manęs ir
sako : „Per pietus ir vėl arbatą gersi?
Kur Tau telpa? Arbatinė tu, arbatinė...“
fainai :)