Kažkas mane pašaukia vardu, o paskui parašo : „Aviete, aš jau violetinė!“, o aš nusišypsau ir pagalvojusi apie gervuoges, atsakau : „Kaip skaniai skamba – violetinė“ . - – -

Daiktai jau sukrauti (beveik) : vonioje tebedžiūsta baltai – raudonai dryžuota palaidinė, žydros kojinės ir balti – juodi apatiniai. Galvoju apie dvi savaites ir tris dienas, kurias praleisiu kartu su mama : mažesni ar didesni apsipirkinėjimai, kelionės dviračiu nuo vieno miestelio prie kito, knygos skaitymas balkone ar kur kieme įsitaisius ar miško atšlaitėje, pokalbiai nuo pačio ryto ir sumuštiniai pusryčiams; o kur dar man nepažįstama kalba kalbantys žmonės ir itališka ledainė ar vyno degustavimas, paminint mano dvidešimtmetį – net seilė tįsta kaip skanu viskas!
Nesinori atitrūkti nuo realybės, todėl tris kart įkvepiu ir iškvėpiu, viliuosi : pasieks mano laiškai žmones, perskaitysiu knygą nepraleisdama nė puslapio, iš naujo atrasiu The Beatles ir kažko išmoksiu.

Malonus virpulys kutena pasmakrę ir ausų lezgelius (kas per žodžio keistumas!). Mano Laumės – vis dar Mano Laumės. Mano Draugė – vis dar mano Draugė. Mano knygos, Damien Rice, pliušinis meškiukas, kurį vežuosi atostogauti taipogi – vis dar Mano Knygos, Damien Rice ir Pliušinis Meškiukas.
Kartais dar atrodo, jog dvi savaitės ir trys dienos – per mažas laiko tarpas tiek daug visko išsiaiškinti ir išaiškinti apie save, o kitais kartais atrodo, jog man metas pirkti lagaminą, nes turimas Merės Popins krepšys nebe toks tvirtas, kaip kad anksčiau.

- – -

horizonte vien tavo namai -
kai atidarai duris – - -

p.s. mano plaukai vis dar nešukuoti.

Lubię to! 11