Pokyčiai : geltonų puslapių knygelę su savo eilėraščiais, skirtą dovanoti mamai - paverčiau savo nuodėmklausiu - dienoraščiu ; nauji žmonės kursto mažas dideles ambicijas bei ryžtą išbandyti vis kažką naujo nepatirto neragauto, bet labai labai norėto kažkada; laiškai teberašomi (ir niekaip neišrašomi) mintyse; kažkas pašaukia seniai pamirštu vardu - tuo slaptuoju, kurį težinai tu ir tas stebuklingas žmogus, jį ir sugalvojęs bei pasveikina su gimtadieniu; dar kažkas prideda : "Jeigu už kiekvieną tavo pasakytą "viskas bus gerai" gaučiau po 10 ct, jau būčiau milijardierė", o tau telieka atsakyti : "Pokyčiai" bei pridėti : "Viskas bus gerai - še tau dar 10 ct prie būsimo milijono".

Sunku būti atvira su kitais, kai nesi atvira pati sau, todėl, kai manęs paklausia : "Jei tai būtų žodžiai, kurie išgelbėtų mūsų draugystę, ką tu pasakytum?" - aš pasimetu ir pusvalandį kalbu apie kažką kažką kažką, kol galop tas kažkas kažkas kažkas pavirsta prisiminimais apie apsilankymą kino teatre ir TO žmogaus kvapą, sukeliantį tris milijardus spiečių galaktikų meteoritų žvaigždžių (tiesiog, labai didelių ir tikrų) jausmų ir aliuzijų, o iškalbėjus visas tas galaktikas žvaigždynus ir meteoritus - dar kartą pasimetu ir pradedu bijoti to, kas slepiasi už žodžio : "pokyčiai".

- - -
Tu ištari : ruduo. Aš pritariu : ruduo.
Bet gal lengvesnį žodį man paduok. (Just. Marcinkevičius)

p.s. po nemigos panakčių ir pavakarių, atsigulus sode ant žolės, pradedi galvoti, jog tobuliausiai išsimiegotum tiktai ten, sode, ten, ant žolės.

Lubię to! 15