Laiškai vėlėm.
33, London, Wielka Brytania

Lankiausi kapinėse. Ladojau jausmus. Norėjau palikti narcizą ant kapo, bet Jis liepė pasiimti su savimi. Laiko sugriauti antkapiai taip ir liko nepaliesti gyvybės, bet jų metami šėšėliai rodos užgulė protą. Prisikvėpavau mirusios istorijos ir panorau įsileisti Jam neduodančios ramybės vėles. Panorau tapti dalim jo košmariškų naktų - meilės antkapiu nepaliestu gyvybės. Todėl narcizą palikau jo namuose, lai primena jausmus, kuriais niekada nesidalinom. Ilsėkitės košmaruose, prisidengdami nakties skraiste, ilsėkitės jo, ne mano pasamonėje.

(Source: http://silviakar.tumblr.com/post/18854257259/dievobaimingos-kales)

*Meilė ne mūsų pusej.
Esiu kapinaitėn šokti tango su liūtais, kol Jis vaikysis vėles ir mylėsis su Jos prisiminimu. Galiu išvaikyti mintis, bet prikelti mirusiuosiu ne mano valioje. O Jis ir toliau stebės kiekvieną mano judesį bandydamas išanalizuoti kūno kalbą ir rasti akimirką, kurioje pasiklydau, bet aš jam niekada nepasakysiu jog neišsiųsti laiškai buvo skirti jam, jog neišjausti jausmai buvo apie Jį ir kad pasaulis sustojo būtent Jam užtrenkus duris į manąją.

Jis - piktųjų Majų dievų paženklintasis, ta žydų žvaigždė, kuri mane persekios gal net visą gyvenimą primindama jog jausmai egzistuoja tik kitoj veidrodžių pusej. Ir iškils Kinijos siena tarpe mūsų atskirdama du vienas kito geidžiančius pasaulius. Pasaulius, kurie egzistuoja skirtinguose laikuose, bet byloją viena ir tą pačią legendą - kai kurių padarų tiesiog neįmanoma mylėti.

Liczba odwiedzin: 31
 
Komentarze

Na razie nie ma żadnych komentarzy.
Dodaj komentarz aby rozpocząć dyskusję!

Blog
Blogi są aktualizowane co 5 minut