21.05.2014
48, Marijampolė, Litwa
Keltų pasaulis kupinas betarpiškumo ir bendrystės. Keltų protas garbino šviesą. Tai viena iš priežasčių, lėmusių, kad keltų dvasingumas mūsų laikais sušvinta tarsi naujas žvaigždynas...
Visada keliaujame iš tamsos į šviesą. Iš pradžių esame tamsos vaikai. Mūsų kūnas ir veidas pirmiausia susiformavo motinos įsčių jaukioje tamsoje. Ten gyvenome pirmuosius devynis mėnesius. Gimimas buvo pirmoji kelionė iš tamsos į šviesą.
Visą gyvenimą mūsų protas esti kūno tamsoje. Kiekviena mintis yra žybtelėjimas, šviesos kibirkštis iš mūsų vidinės tamsos.
Mintis stebuklinga todėl, kad esti naktinėje sielos pusėje; talentinga mintis nušvinta tamsoje.
Kiekviena diena yra kelionė. Mes einame iš nakties į šviesą. Visa kūrinija pabunda ties tuo pirminiu slenksčiu,
kur tamsa su šviesa galynėjasi ir laimina viena kitą.
Savo gyvenime atrandame pusiausvyrą tik tada, kai išmokstame pasiduoti šio pirmykščio ritmo tėkmei. Tokiu pat ritmu keliauja metai. Keltai labai giliai suvokė mūsų kelionės – judėjimo ratu – prigimtį.
Mes išeiname iš žiemos tamsos į putojantį galimybėmis pavasarį.
Galiausiai šviesa yra gyvybės motina. Kur nėra šviesos, negali būti gyvybės. Jei saulė atsitolintų nuo žemės, mums pažįstamas žmonijos, gyvūnijos ir augalijos pasaulis išnyktų. Žemę vėl sukaustytų ledas.
Šviesoje slypi dieviškumas. Ji žadina gyvybę. Šviesos išganingas buvimas gamtoje teikia šilumą, spalvas.
Šviesoje atbunda ir gyvena siela. Ji padeda mums pažvelgti į savo neliečiamą vidų.
Kai žmonės ėmė ieškoti gyvenimo prasmės, šviesa tapo viena taikliausių metaforų, galinčių išreikšti gyvenimo pilnatvę ir amžinumą.
Pagal vakarietišką, taip pat ir keltų, tradiciją mintis dažnai lyginama su šviesa.
Manyta, kad dėl savo šviesumo protas yra ta vieta, kur mumyse pasireiškia dieviškumas.
Kai žmogaus protas ėmė svarstyti kitą didžiausią gyvenimo paslaptį, meilės paslaptį,
jos buvimo ir galios metaforiška išraiška visada buvo šviesa.
Pabudus meilei, mūsų širdies naktyje tarsi nušvinta aušra. Kas anksčiau buvo svetima, dabar tampa artima;
kur buvo baimė, atsiranda drąsa; kur gyvenime turėjome keblumų, atsirado sklandumas;
jei anksčiau buvome apsileidę, dabar tapome elegantiški, kaip dera.
Kai mūsų gyvenime pabunda meilė, ji reiškia tarsi atgimimą, naują pradžią...
Nors žmogaus kūnas gimsta per labai trumpą laiką, jo širdies gimimas niekada nesibaigia.
Širdis gimsta kiekvienos gyvenimo patirties metu. Viskas, kas tau atsitinka, teikia galimybę tobulėti...
Liczba odwiedzin: 36
meilė yra našta
Sąlyginė,valdoma tik protu,meilė - taip,našta...
Besąlygiška meilė - vidinis išsilaisvinimas....