Nubudau nuo Vainiaus judesio. Abgraibomis bandžiau ieškoti mobilaus, tik jo po ranka nebuvo.

-Nubusk.

-kas atsitiko?(ištarė mieguistu balsu)

-kiek dabar valandų?

-nei neisivaizduoju.Dar anksti, miegok.(tvirtai apkabindamas)

-koks anksti, paleisk!man reikia namo.

-Nepaleisiu.

-Aš nejuokauju, Vainiau!

-Aš irgi. Miegok.

-Nebenoriu, kur mano mobilus?

-Aš nežinau, kažkur, dabar tau jo nereikia, nusiramink. Paskui surasim.

-Man reikia. Man reikia mamai parašyt. Būk tu geras, paleisk, nu!

-Nepaleisiu.

-Įkasiu.

-Gerai.

-Nu, ne negerai. (gyliai iškvepiau) Vainiau, aš neturiu jėgų tau priešintis. Kaip man tave dabar nustumpt:D

-Juokiesi, puiku. Tai ir nesipriešink.

-kas man belieka.

-nesimuistyk.

-Vainiau, nu prašau, paleisk, aš jau turėjau pasirodyt namie.

-(paleido)

-matai tu moki būti geras..

Atsistojau. Truputį sukosi galva. Labai troškino. Ant žemės gulėjo nemažai alaus butelių. Dairiausi aplink kambarį, bet mobilaus niekur nesimatė. Sugrįžau vėl prie lovos.

-Vainiau, nemiegok, mano telefonas kažkur ant mūsų lovos.

-Tu, pasakiau mūsų?

-Nenusikalbėk, aš taip nepasakiau.

-katik pasakiai.

-Ne!(ir užčiuopiau mobilų iš po susijaukusios anklodės)Dieve, jau po trijų. Viskas aš tave palieku.

Išlėkiau iš jo kambario į prieškambarį. Prie durų radau tik vieną savo batą, kito nebuvo.

-Vainiau, tu tyčia paslėpei mano batą?(sušukau)

-Neslėpiau, kodėl manai, kad jie turi būti vienas šalia kito, paieškok kito kitur;D

-Nejuokinga!(sušukau dar kartą)įšeisiu su tavo..

-Neįšeisi:D

Vėl sugrįžau atgal į jo kambarį. Vainius jau sedėjo ant lovos.

-Nerandu savo bato.

-Mažute,ateik čia.

-(atėjau)

-matai?

-aha(mano antras batas gulėjo palei sieną po kėde)

-juk sakiau, kad neslėpiau.

-tikiu tavim. Dabar įšeinu. Gerai?susirašysim..

-negerai, bet eik. Parašysiu.

Apsikabinom. Ir aš įšėjau. Lipant laiptais žemyn jaučiau, kaip svyruoja mano koordinacija, buvo sunku išlaikyti pusiausvyrą. Suskambo mano mobilus. Evelina. Nenorėjau kelti, bet visgi pakėliau.

-klausau?

-jau maniau nepakelsi, kur tu?

-aš?aš mieste..

-gal su mama?katik buvau sutikus tavo mamą?

-tu rimtai?

-rimtai, o kas gali būti nereimto?

-ji nieko tau nesakė?neklausė kur aš?

-ne?o kodėl tūrėjo klaust?

-nežinau, šeip. Nieko nekreip dėmesio. Paskambinsiu vakare. Dabar biški blogai jaučiuosi.

-ar kas nutiko?

-ne ne, viskas gerai..papasakosiu vakare.

-na, gerai, tik nepamiršk.

-nepamiršiu.

Ėjau link namų. Dienos šviesa spigino į akis. Viduje jaučiau keistą nerimą. Negerai, labai negerai, kad mama sutiko Eveliną mieste. Juk mudvi turėjom būti kartu. Bet niekis. Jei ką žinosiu ką pasakyti, visada žinau...

Lubię to! 133